žiaužerė

žiaužerė̃ sf. (3^b) Užp, Slm 1. žr. žiauberė 1: Atlaužk man žiaũžerę Ps. Tu valgyk žiaũžerę, tavo stiprūs danteliai Dj. 2. scom. Všk kas menkas, sudžiūvęs, susitraukęs: Priėjusi kad subarė, kad jau išgėdino: – Tu man, sako, žiaužere, šitaip žmones juokinsi! rš. Nieko nebus iš šitos žiaužerė̃lės Ds. Šita žiaužerė̃ žydelka kaip tikra ragana Sv.